Šiaip niekada nerašau apie savo asmeninį gyvenimą, bet šį kart labai noriu pasidžiaugti. Buvau kaip ir daugelis vaikinų nusivylęs merginomis, kurios yra Vilniaus gatvių manekenės, per balas svirduliuojančios ant batų žudikų, arba musiaakės “menininkės“ ,kurios moka stilingai įsikąsti cigaretę ir vaidinti bohemą net nesuprasdamos kas tai ,iš tiesų, yra. (-Juk tai cigaretės , vynas gerai žinomoje kavinukėje ir lengvabūdiškas požiūris (po manęs nors ir tvanas svarbu šiandien linksma)) Net pykina...
Žinoma pažįstu ir normalių merginų, tačiau jos būdavo užimtos jau nuo pradinių klasių ir jų vienetai. Taigi be vilties, kad yra dar pasauly laisva skrajojanti saulėta siela – nustojau ieškoti. Gyvenimo ironija, bet tik nustojus ieškoti ji pati pas mane atėjo. Visada kreivai šypsodavausi kai aplinkiniai sakydavo: - Man pakirto kojas pamačius ją/jį. Bet garbės žodis mane pakirto visą. Net nepamenu ką kalbėjau (vapėjau) jai stovint galerijoje su nuostabia šypsena.
Nors dar neilgai pažįstami galiu drąsiai teigti, kad ji išskirtinė. Ji pakeitė mano gyvenimą ir tik į gerąją pusę. Šį kart nebijosiu pavartoti žodžio tobula, ji be galo talentinga, originali, linksma , labiau dvasiškai subrendusios asmenybės nesu pažinojęs. Jaučiu ir pats, kaip diena po dienos tobulėju kartu su ja. Manimi niekas TAIP nesirūpino ir niekuo taip rūpintis nenorėjau. Visada maniau, kad tiek romantikos, kiek patiriu dabar būna tik tobulai surežisuotose kino juostose, o jos originalumas prižadino mane, originaliems romantikos ir jausmų išraiškos formų ieškojimams. Esu labai laimingas būdamas šiame ieškojimų ir atradimų kelyje, kuriame vis naujai atrandu tiek save, tiek ją. Laukiu kada ji sieks savo užsibrėžtų tikslų Vilniuje.
JI yra
VISKAS